Stojimo anketa

Dažniausiai užduodami klausimai

Šioje skiltyje tau pateikiame dažniausiai konsultantams užduodamų klausimų sąrašą ir trumpus bei aiškius atsakymus į juos!

Neabejojame, kad ši klausimų-atsakymų skiltis padės tau suprasti visą stojimo proceso sistemą bei nukreips į reikalingas skiltis Kastu puslapyje, kuriose rasi daugiau dominančios informacijos!

Stojimas
1. Ar galiu siųsti stojimo anketą, jei vis dar mokausi mokykloje?

Taip, gali. Jei šiuo metu mokaisi 12 klasėje ir dar neturi brandos atestato, stojimo anketą gali atsiųsti ir be jo. Atestato kopiją turėsi prisegti į anketą, kai tik jį gausi.

2. Kokius brandos egzaminus reikia laikyti, kad galėčiau mokytis užsienyje?

Laikomi brandos egzaminai neturi didelės įtakos stojant į užsienio aukštąsias mokyklas. Sprendimui,  ar tave priimti, daugiau įtakos nei laikomi egzaminai  turi tavo pažymių vidurkiai, tačiau ir pažymiai nėra svarbiausias kriterijus priimant galutinį sprendimą (Įdomu, kokie gi tie svarbiausi kriterijai? Skaityk kitą klausimą).

3.  Kas yra svarbiausia stojant į užsienio aukštąsias mokyklas?

Svarbiausia yra teisingai užpildyti stojimo anketą ir patenkinti minimalius studijų programos stojimo reikalavimus! 

Skirtingi universitetai ir netgi programos (tam pačiam universitete) gali turėti skirtingus reikalavimus. Būtinai atidžiai susipažink su savo pasirinktos studijų programos stojimo reikalavimais. Šią informaciją rasi prie kiekvienos programos, skiltyje „Stojimo reikalavimai“

Taip pat, stojant į užsienio aukštąsias mokyklas labai svarbu gerai mokėti anglų kalbą. Kokio anglų kalbos patvirtinimo reikalauja kiekvienas universitetas rasi čia.

4.  Kokius dokumentus reikia  prisegti prie stojimo anketos?

Išmani Kastu stojimo anketa automatiškai parodo dokumentus, kuriuos tau reikia užpildyti ir/ar įkelti, priklausomai nuo to, į kokią šalį, universitetą bei studijų programą nori stoti.

Kokių dokumentų gali reikėti, stojant į skirtingų pakopų studijas, gali sužinoti skiltyje Reikalingi dokumentai.

5.  Kiek programų/šalių galiu rinktis vienoje anketoje?

Su viena Kastu anketa gali stoti iš karto į visas mūsų atstovaujamas šalis. Programas galima rinktis ir iš vieno, ir iš kelių universitetų.

6.  Kaip reikia rašyti motyvacinį laišką?

Motyvacinis laiškas yra pirmoji aukštosios mokyklos atstovų pažintis su tavimi. Skaitydami laišką jie sužino apie tave labai daug: Tavo anglų kalbos žinių lygį, motyvaciją mokytis, susidomėjimą pasirinkta sritimi ir studijų programa, asmenines savybes, talentus, stipriąsias puses ir ateities ambicijas. Užsienio aukštosios mokyklos studentus vertina kaip asmenybes ir priima juos kaip visaverčius savo bendruomenės narius, todėl jiems itin įdomu, ką tu gali pasiūlyti šiai bendruomenei – kokiomis savybėmis ir talentais praturtinsi jos gyvenimą. Pirmasis įspūdis yra ypatingai svarbus, taigi skirk motyvaciniam laiškui daug laiko ir jėgų ir garantuotai pasieksi trokštamų rezultatų. Tai – reprezentatyviausias dokumentas iš visų, kurie yra siunčiami aukštosioms. Svarbiausia – nenusirašinėti. Daugelis aukštųjų turi sistemas, kuriose gali patikrinti, ar motyvacinis laiškas nėra nukopijuotas.

Svarbu! Ne visi universitetai reikalauja motyvacinio laiško. Ar tavo pasirinktam universitetui jo reikia rasi skiltyje Motyvacinis laiškas.

7.  Kaip turi atrodyti rekomendacinis laiškas?

Tikslių nurodymų rekomendaciniam laiškui nėra, kiekvienas jį parašo skirtingai. Rekomendacinis laiškas iš mokytojo, kuris dėsto dalyką/užsiėmimą, susijusį su tavo pasirinkta studijų programa, būtų pliusas. Svarbiausia, kad rekomenduojantis žmogus galėtų apibūdinti tavo akademines savybes – koks tu esi kaip mokinys, kokios yra tavo stipriosios pusės, kam tu gabus. Pagrindinis reikalavimas – laiškas turi būti parašytas anglų kalba. Tačiau mokytojas jį gali rašyti ir lietuviškai, tuomet tau, galbūt su anglų kalbos mokytojo pagalba, reikėtų jį išversti į anglų kalbą.

Svarbu! Ne visi universitetai reikalauja rekomendacijos. Ar tavo pasirinktam universitetui jos reikia rasi skiltyje Rekomendacinis laiškas.

8. Ar galima laikyti anglų kalbos testą po anketos atsiuntimo?

Taip. Pageidautina, kad anglų kalbos testą išlaikytum iki vasaros vidurio.

SVARBU: kai kurios aukštosios reikalauja testo rezultatų anksčiau - yra nusistatę tam tikrą dieną, iki kada reikia pateikti anglų kalbos testo rezultatus, todėl būtinai peržiūrėk dominančio universiteto aprašymą (skiltį "Stojimo reikalavimai") ar ten nėra kokio išskirtinio reikalavimo testo rezultato pateikimui.

9. Ar privalėsiu vykti studijuoti į užsienį, jeigu mane priims?

Jokių įsipareigojimu vykti studijuoti nėra. Gali bandyti stoti tiek į užsienį, tiek Lietuvoje. O kai žinosi, kur esi priimtas galėsi apsispręsti, kur labiau nori studijuoti.

10. Ką daryti jei neįstojau?

Anketoje gali turėti daugiau nei vieną prioritetą ir stoti daugiau nei į vieną šalį, todėl, gavus neigiamą atsakymą iš vienos aukštosios, neverta nusiminti –  tave automatiškai pradės svarstyti antrasis prioritetas. Jei nebuvai priimtas į pirmą prioritetą, tai tikrai nereiškia, kad tave atmes ir visi kiti – kažkuriai programai tu vis tiek būsi būtent tas, kurio jiems reikia.
Jei tavęs nepriima į norimą studijų programą, susisiek su mumis. Mes padėsime tau rasti geriausią alternatyvą.

11. Labai ilgai nesulaukiu atsakymo iš aukštosios mokyklos, ar tai reiškia, kad aš nepriimtas?

Jeigu aukštoji mokykla dar nepateikė atsakymo, tai reiškia, kad tebevyksta svarstymas – aukštosios mokyklos kasmet sulaukia begalės anketų iš norinčių studijuoti, todėl kartais jų svarstymas gali užtrukti ilgiau nei planuota. Jeigu nesulauki jokių žinių tai nereiškia, kad esi nepriimtas, kadangi aukštosios bet kuriuo atveju pateikia atsakymą, taigi net ir nepriėmimo atveju tu gausi apie tai informuojantį laišką.

Prieš apsisprendžiant
How much will my studies cost, and how much money will I need?

Tuition fees are around €1,200 a year in Belgium and €2,700 in the Netherlands. Students can apply for government funding in all five countries. Depending on the country, this can be around €1,000 a month or more.

You’ll also need money for housing, food, transport and other everyday costs. But you can pay for a large part of these yourself.

Depending on the country, if you work 8–12 hours a week, you’ll earn money and may also be able to get government funding. Students’ experiences show that this income covers normal monthly costs in many countries. In some cases, students can even save around €1,000 a month. How much you can save depends on the country and your spending.

The Finances section of the Kastu website gives you a clear comparison of all five countries.

How will I cover my living costs while studying?

Students usually work around 12–15 hours a week and earn about €14–20 an hour. Depending on the country, working these hours may also allow you to receive government funding as well as your pay.

How much you earn depends on the country, city and type of work. Students usually work in the service sector or choose companies that offer flexible hours. They can usually plan this work around their classes and still have time to focus on their studies.

As an EU citizen, you won’t need a separate work permit. You’ll just need to register with the local municipality before starting work. Finding your first job may take some time, but you’ll have help. After you complete your Kastu application form, you’ll receive a practical job search plan created together with students studying abroad. Kastu will also introduce you to students already studying and working in your chosen country. You’ll know where to start and who to ask for advice.

Where will I live, and how will I find a place?

The most common options are university accommodation or a room or flat shared with other students. The earlier you start looking, the more choice you’ll have.

Look for the Accommodation section on your chosen university’s page on the Kastu website. You’ll find out whether the university offers student housing, how to apply for it and what other options it recommends.

Kastu has created a detailed housing guide together with students studying abroad. After you complete your application form, you’ll receive the guide and contact details for students who are ready to help.

Will my English be good enough?

You’ll study with people from different countries. English is not their first language either. If you have mainly used English in school lessons, it’s normal to feel nervous at first. But you’ll feel more confident each week.

Your lecturers don’t expect you to speak like a native speaker. What matters most is understanding the main idea, asking when something is unclear and saying what you think in your own words. Lecturers teach international groups, so they are used to different accents and levels of English.

You’ll hear and use English every day in classes, group work and conversations with other students. With time, speaking will feel easier and you’ll become more confident.

Will I manage on my own in a new country?

Before you leave, Kastu will help you meet other students going to the same country or university. When you arrive, you’ll already know people you can ask for help.

The first few days will be full of new things, and many other first-year students will feel the same. In your group, there will be students who are also living in that country for the first time, looking for friends and getting used to a new daily life.

Many universities also offer an orientation week, an international student office and a buddy program, where another student helps you settle in. There you can get help with your first practical questions and meet other students more easily.

With time, you’ll see familiar faces, find favourite places and build your own routine. What felt strange on the first day will soon become your everyday life.

 

Can I apply now and decide later whether to go?

Completing the application form does not mean you have to move abroad. Receiving a university offer does not mean you have to go either. Applying lets you find out if you can get a place on your chosen program. You still make the final decision.

When you receive your replies, you can compare programs, tuition fees and funding options. This will help you see which option suits you best. If you decide not to go, tell Kastu and the university in good time.

You don’t need to make your final decision now. First, find out what your options are. You can decide when you have more information.

 

Finansai ir darbas
1.  Kiek kainuoja Kastu International paslaugos?

Atmink - didžioji dalis Kastu paslaugų yra NEMOKAMOS!

Vienintelis mokestis, kurį taikome – tai “Įstojimo mokestis“. 

Susimokėti įstojimo mokestį reikės tik vieną kartą ir tik tuomet, kai gausi pirmąjį sąlyginio priėmimo laišką iš savo universiteto. Visi kiti vėliau gauti priėmimo laiškai jau nebus apmokestinami. 

 

Kodėl turime tik tokį nedidelį „Įstojimo mokestį“? 

Organizacijos Kastu International veiklą finansuoja Europos Sąjungos institucijos, todėl visos Kastu paslaugos ir pagalba yra nemokama. Turime tik nedidelį „Įstojimo mokestį“, kuris skirtas dalinai padengti anketos, dokumentų siuntimo ir stojimo proceso administravimo išlaidas. 

2.  Kokiose šalyse mokslas yra nemokamas?

Studijos yra nemokamos Danijoje, Švedijoje ir Suomijoje. Daugiau informacijos ieškok skiltyje Finansai.

3. Kiek pinigų reikia per mėnesį norint pragyventi užsienyje?

Priklausomai nuo šalies, miesto ir tavo asmeninių poreikių! 

Per mėnesį vidutiniškai reikia 670-1100€ visoms pragyvenimo išlaidoms padengti. Daugiau informacijos ieškok skiltyje Finansai.

4. Ar įmanoma gauti stipendiją?

Informacija apie stipendijas rasi skiltyje Finansai.

5. Kokios galimybės susirasti studentišką darbą studijų metu?

Dauguma lietuvių studijuojančių užsienyje stengiasi susirasti darbą. Darbo paieška gali užtrukti, o rezultatai priklausys nuo to, kaip aktyviai ieškosi, nuo miesto, kuriame gyvensi ir nuo darbo rinkos. Studentams paprastai užtenka dirbti  2-3 valandas per dieną, kad jie galėtų padengti didžiąją dalį svarbiausių pragyvenimo išlaidų. Kaip teigia studentai, toks darbo krūvis jų labai nevargina ir yra nesunkiai suderinamas su studijomis. 
Daugiau informacijos ieškok skiltyje Darbo studijų metu galimybės.
Norėdamas sužinoti tikslią informaciją apie darbo galimybes pasirinktoje šalyje/mieste, susisiek su ten besimokančiais studentais.

Apgyvendinimas
1. Kur apsigyventi?

Dažniausiai užsienio studentai gyvena vietiniuose studentų bendrabučiuose. Kai kurie nuomojasi butus drauge su kitais studentais. Taip pat galima apsistoti vietinėje šeimoje – tokiu atveju atsiranda galimybė geriau pažinti vietinius gyventojus bei jų kultūrą.
Būsto kainos skiriasi priklausomai nuo šalies, vietos bei gyvenamosios vietos įrengimo. Norėdamas sužinoti daugiau informacijos apsilankyk skiltyje Apgyvendinimas.

2. Kada reikia kreiptis dėl būsto?

Nors tau ir gali pasirodyti anksti, tačiau dėl būsto reikėtų kreiptis pavasario pradžioje, iškarto kai išsiųsi stojimo anketą. Visos aukštosios, net ir tos, kurios neturi savo bendrabučių, siūlo kažkokias apgyvendinimo alternatyvas naujiems studentams (smulkiau apie apgyvendinimo sąlygas gali skaityti prie universitetų aprašymų), tačiau paprastai universiteto siūlomų kambarių skaičius yra ribotas, todėl kuo anksčiau kreipsiesi, tuo daugiau šansų, kad turėsi stogą virš galvos.

Dėmesio! Nyderlanduose yra labai didelės eilės studentų norinčių gauti bendrabutį, todėl šioje šalyje būsto reikia pradėti ieškotis 6-10mėn. prieš atvykimą.

Švietimo sistema
1. Kas yra „AP degree“ studijos?

AP laipsnis (angl. „AP degree“)  prilygsta pirmiems dvejiems bakalauro studijų metams. Įgiję AP laipsnį turi galimybę tęsti studijas dar metus (kartais du) ir gauti bakalauro laipsnį Danijoje ar kitoje šalyje. AP studijų programose puikiai suderinti teoriniai bei praktiniai kursai, reikalingi norint įsidarbinti paslaugų ar gamybos srityse. Visos AP laipsnio programos sudarytos bendradarbiaujant su verslo bei pramonės įmonėmis tam, kad jas baigę studentai turėtų reikalingus praktinius įgūdžius.

2. Kas yra „Top-up“ studijos?
  • „Top-up“ yra papildomų metų arba išlyginamasis kursas, skirtas studentams, jau turintiems AP laipsnio profesiją ir norintiems įgyti bakalauro laipsnį.
3. Kas yra "Advanced Bachelor"?

Šios studijos skirtoms tiems, kurie jau turi Bakalauro arba Magistro laipsnį ir norėtų per metus laiko gauti antrą bakalauro diplomą. Prieš tai buvusios studijos nebūtinai turi būti susijusios su norima studijuoti „Advanced bachelor“ studijų programa.

4. Kas yra "Short Bachelor" arba "Bridge program"

Short Bachelor arba Bridge program - tai trumpa, įprastai vienerių metų trukmės (60 ECTS kreditų) programa, skirta jau turintiems panašios srities bakalauro arba magistro diplomą. Pabaigusiems šią programą yra įteikiamas profesinio bakalauro diplomas. Šios studijos išskirtinės tuo, kad bakalauro diplomas yra gaunamas per daug trumpesnį laiką, nei mokantis įprastoje programoje. Jos skirtos žmonėms, kurie nori gilinti ir plėsti savo žinias tam tikroje srityje.

5. Kas yra "Certificate program"?

Certificate program - tai trumpa, laipsnio nesuteikianti programa, skirta gilinti tam tikros srities žinias. Pabaigusiems šią programą yra įteikiamas sertifikatas.

6. Kas yra "sandwich degree"?

"Sandwich year degree"  - tai ketverių metų trukmės bakalauro studijų programa (įprasta bakalauro programa trunka tris metus) būdinga Anglijos universitetams, kurios metu studentai atlieka vienerių metų trukmės praktiką. Praktika įprastai yra atliekama po dviejų kursų, įmonėje, susijusioje su studijuojamos programos sritimi.

7. Kas yra ECTS?

Europinė kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema (ECTS) padeda užsienio universitetams matyti tavo įdirbį ir žinias studijuojant, tiksliau tariant, padeda suskaičiuoti tavo žinias ir taip įvertinti, kiek ir kokio pobūdžio jų dar trūksta, jeigu nori jas pagilinti.

Kaip skaičiuojami ECTS?

  • Kreditų skaičius lygus tavo išeitų dalykų kiekiui kart tavo laikui praleistam paskaitose, seminaruose ar mokantis savarankiškai.  Žinoma, kreditus gauni tik išėjęs tam tikrą dalyką ir gavęs jo įvertinimą.
  • Kiekviena programa gali turėti skirtingą kiekį kreditų, priklausomai nuo jos apimties, paskaitų ar užduočių kiekio ir pan.
  • ECTS grindžiama susitarimu, kad 60 kreditų (Lietuvoje - 40 nacionalinių kreditų) atspindi vienerių mokslo metų nuosekliųjų studijų studento darbo krūvį.
  • Europoje yra daug skirtingų vertinimo sistemų. Studento pasiekimai vertinami vietiniu/nacionaliniu pažymiu arba balu. Siekiant padėti institucijoms konvertuoti studentų „parsivežtus" įvertinimus, yra sukurta ECTS pažymių skalė. ECTS naudojant kaip kreditų perkėlimo sistemą, greta nacionalinio pažymio yra rašomas ir ECTS pažymys.
Kita
1. Ar išvažiavęs studijuoti į užsienį aš būsiu visiškai vienas?

TIKRAI NE! :)

Kartu su tavimi studijuoti vyks ir kiti lietuviai, su kuriais turėsi galimybę susipažinti dar stojimo proceso metu. Nuvykęs susipažinsi ir su kitais studentais, kurie, kaip ir tu, atvyko studijuoti į naują, nepažįstamą šalį ir ieško draugų. Taip pat visuose universitetuose veikia tarptautinių studijų skyriai, kurie tau padės iškilus bet kokiai problemai. Universitetuose studentai nuolatos sugalvoja įvairios veiklos ir pramogų, taigi jei būsi aktyvesnis – tikrai susirasi daugybę naujų draugų.

Be to, šiuolaikinės technologijos leis palaikyti ryšį su mylimais žmonėmis likusiais Lietuvoje, kad ir kur bebūtum. Daugiau informacijos ieškok skiltyje Išsklaidyk savo baimes.

2. Kaip rasti daugiau informacijos?

Jei nerandi visos tave dominančios informacijos, susisiek su Kastu studijų užsienyje koordinatoriais ir jie atsakys į tau iškilusius klausimus. Taip pat gali susisiekti su užsienyje studijuojančiais lietuviais.