Labiausiai bijojau ne stojimo, o to, kad išvykusi liksiu viena. Pirmos dienos buvo keistos: naujas miestas, nauji žmonės, visi kalba angliškai. Bet labai greitai supratau, kad beveik visi pirmakursiai jaučiasi panašiai. Po truputį atsirado draugų, drąsos kalbėti angliškai ir jausmas, kad galiu susitvarkyti pati. Namų kartais pasiilgstu, aišku, bet dabar žinau – išvažiuoti buvo daug baisiau galvoje nei realybėje.
