Kiekvienas žmogus, galvojantis apie studijas užsienyje, bando surasti kuo daugiau informacijos apie užsienio šalių švietimo sistemas, jų universitetus bei koledžus. Šią informaciją rasti nesunku: daug naudingos informacijos yra mūsų tinklalapyje, dar daugiau jos galima rasti pasinaudojus paieškos sistemomis. Užsienio aukštųjų mokyklų bei jų siūlomų studijų programų aprašymai teikia daug vertingos informacijos apie galimybes studijuoti svetur, tačiau savaime suprantama, kad net ir susipažinus su ja kyla daugybė dvejonių dėl to, kaip gyvenimas studijuojant svečioje šalyje atrodo iš tikro.
Organizacija Kastu International veikia jau nebe pirmus metus. Per visą mūsų egzistavimo laikotarpį išvykti studijuoti į užsienį padėjome daugiau nei 400 žmonių. Tam, kad visi norintys studijuoti užsienyje, galėtų geriau suprasti, kaip vyksta stojimo procesas per Kastu, kokios iš tikro yra studijos užsienyje ir kaip atrodo studentų gyvenimas ten, pateikiame praėjusiais metais per mūsų organizaciją įstojusių studentų pasakojimus. Savo laiškuose jie pasakoja, kodėl pasirinko studijas užsienyje, kaip jiems sekasi mokytis ten ir, žinoma, duoda naudingų patarimų tiems, kurie dar tik ketina važiuoti studijuoti į užsienio šalį. (Laiškų kalba netaisyta).
Šiuo metu turime istorijas studentų iš šių universitetų:
Kornelija Vaškytė - baigusi mokslus
International Communication and Multimedia
El-paštas: skywata(eta)hotmail.com
Skype: skywata
Justas Domarkas –pabaigęs AP degree studijas
AP degree in Marketing Management
El-paštas: kupustys(eta)gmail.com
Skype: justas.domarkas
Gediminas Šimkus - baigęs mokslus
Tomas Pušinskis - baigęs mokslus
Gintas Rusys - baigęs mokslus
Global Business Engineering
El-paštas: nanuks1(eta)gmail.com
Skype: delas_lt
Edita Butkevičiūtė - baigusi mokslus
Service Management
El-paštas: we2ly(eta)yahoo.com
Skype: stupid
Ieva Toleikytė – pabaigusi AP degree studijas
International Marketing and Management
El-paštas: iieewwaa(eta)gmail.com
Skype: eivoks
Saxion University of Applied Sciences
Evelina Jatautaitė – 3 kursas
Tourism and Leisure management
El-paštas: evelinyte999(eta)yahoo.com
Skype: evelinka56
International Business Academy
Justina Stonkutė – pabaigusi studijas
Market Economist
El-paštas: justutea(eta)gmail.com
Skype: knew_knew
Justinas Norkus – pabaigęs AP degree studijas
Multimedia Design and Communication
El-paštas: justinasnorkus(eta)gmail.com
Skype: psycho_the_2nd
University of Huddersfield
Robertas Endrijaitis – 3 kursas
Hospitality Management
El-paštas: robertas.endrijaitis@yahoo.com
Skype: robertas.endrijaitis
Facebook: robertas.endrijaitis
Živilė Lašaitė – 3 kursas
Global Politics & International Business
zivile.jkl(eta)gmail.com
Skype: hillyba
HZ University of Applied Sciences
Emilija Valantiejūtė - 1 kursas
Algirdis Sabaliauskas – pabaigtos magistro studijos
Nedėk šitiek pastangų, patys geriausi dalykai atsitinka netikėtai (G.G.Markes)
Gilioje jaunystėje, dar būdama vos 15, gimdytojų ,,dėka,, (prievarta) apturėjau tokį džiaugsmą - pamačiau Norvegiją, trolių ir fjordų šalį. Po mėnesio praleisto ten pamilau ,,Skandinavišką” gyvenimo būdą :)
Jau tada grįžus į Lietuvą pradėjau ieškot studijų programų anglų kalba (mano natūrali aistra;D)
Po to sekė mokyklos projektai su švedais Lietuvoje ir Švedijoje. Jei atvirai - visiškai netikėtai ir nelauktai:)
Norvegija, deja, nesiūlė itin daug programų anglų kalba, tad pradėjau žvalgytis studijų ir kitose užsienio šalyse:) (Kodėl? Studijų programos kombinuojamos).Bet atėjus vasarai vis pamiršdavau visas svajones apie mokslą užsienyje.
Prieš paskutines Kalėdas Lietuvoje netyčiukais aptikau kastu.lt puslapį ir vėl prisiminiau seną norą studijuot užsienyje. Taigi perverčiau visus įmanomus puslapius susijusius su studijomis užsienyje. Išvados - noriu studijuot Skandinavijoje. Taigi parsisiunčiau anketą, bet velnias žino, kodėl vėl apie ją pamiršau.
Likus savaitei iki deadline'o universitetų paraiškoms grižo draugė iš kelionės po Daniją su kastu.lt , va tada ir sužavėjo galutinai :) Per savaitę susitvarkiau dokumentus ir išsiunčiau. Stoop. Kodėl Danija? Nemokamas mokslas, laimingiausi žmonės pasaulyje, dviračių rojus, tolerancijos viršūnė ir t.t.:))))
Laišką su patvirtinimu apie gautus dokumentus ir stojamąją vietą gavau balandį. Prisijungiu prie sistemos ir še tau,kad nori - iš keturių specialybių pretenduoju tik į dvi...
O po to sekė abitūros egzaminai, išleistuvės ir nepatikėsit, griežtai pasakiau tėvams, kad jei ir įstosiu nevažiuosiu į Daniją. Pasilieku Lietuvoj! Pagailėjus mamos,dėl jos šventos ramybės išsiunčiau atestato kopiją į Daniją.
Lietuvoje įstojau į VF vietą TVM'e . Pasirašiau sutartį, entuziazmas tryško per kraštus, pradėjom su drauge ieškot buto Vilniuj... Ir staiga mamos skambutis. Pareiškiantis ,kad gavau laišką iš universiteto Danijoje. Paklausus, ar ji gali atplėšti, žinoma, leidau (jos anglų žinios neįspūdingos;D).
Pasitikrinu self-system :
Congratulations! Please, approve or deny your attendance in this place (esmė buvo panaši).
Sprendimui turėjau 5 dienas. Po 4 dienų niekuo gyvu nebūčiau paspaudus Accept. Tačiau penktosios dienos vakarą, perlipau per ,,meilę,, lietuviškai švietimo sistemai.
Per 3 dienas stebuklingai radau gyvenamąją vietą (aplodismentai mano kambariokei Indrei ;D). Ir po dviejų savaičių I'm here:)
Rašydama laukiu Project management paskaitos. Pastarieji trys mėnesiai buvo stebinantys. Darbas grupėse, paskaitos anglų kalba, dėstytojai, į kuriuos kreipiamės vardais, universiteto patalpos tavo paslaugoms 365/24 ir etc.
Dabar mes priklausomi ir atsakingi tik sau. Dabar viskas mūsų rankose. Taip pat ir tavo. Išsiaiškink, ko nori iš gyvenimo. Paklausk savęs, ką nori veikti po 10 metų.
Peržvelk siūlomas studijų programas Lietuvoje. Tada užsienyje. Neapsiribok Danija (Taip, mokslas čia nemokamas, tačiau pragyvenimo lygis aukščiausias Europoje).
Nebijok rizikuoti. Bandyk visur ir viską. Niekada neliksi vienas:)
Agnė Baneviciutė (VIA)
Mielas būsimas studente,
VIA’os universitete (į šią programą irgi įėjo komunikacija ir dar kitų dalykų, kurie man pasirodė įdomūs). Po interviu sužinojau, kad įstojau ir, kad esu laukiama rugpjūčio mėnesį Danijoje. Labai apsidžiaugusi pradėjau bendrauti su lietuviais besimokančiais Danijoje, o taip pat nusprendžiau naujų draugų ieškoti “Kastu” organizuojamoje stovykloje. Taigi, kaip matai, mano stojimo procesas kainavo man šiek tiek jaudulio, bet galiausiai įstojau ten, kur norėjau.
dviejų kilometrų nuo studentų miestelio,kuris yra miesto centre. Nors kiekvieną rytą tenka keliauti pėsčiomis, bet prie visko priprantama. Daugelis studentų nusiperka dviračius, kadangi tai yra greičiau ir patogiau (Danijoje daug žmonių važinėja dviračiais, be to yra daug dviračių takų) atvykti į universitetą. Kai pirmą kartą atvykau į universitetą, jis man paliko daug įspūdžių: labai tvarkingas ir toks jaukus. Klasė taip pat buvo draugiška ir pilna įvairių žmonių, iš skirtingų šalių. Keisčiausia buvo, kad didžiąją klasės dalį sudarė danai (jų yra apie 25). Pirmąją dieną taip pat susipažinome su mokytojais, kurie buvo labai draugiški ir linkę mus pažinti. Keista yra ir tai, kad į mokytojus kreipiamasi vardais. Ne tik mokytojai sukuria tokią gerą atmosferą universitete, bet ir darbuotojai, kurie dirba. Jei turi kokių nors problemų gali pagalbos prašyti visų universitete dirbančių žmonių ir tau jie tikrai padės. Po pirmos dienos susidariau bendrą vaizdą, kad čia nėra nieko baisaus ir tada visos baimės tarsi išnyko. Susipažinau su kai kuriais lietuviais pirmakursiais, pradėjau galvoti, kaip čia smagiai praleidus laisvalaikį ir pan. Tai pirmiausia dalyvavau įvaidinėje dienoje, kurioje turėjau atsotvauti savo specialybę ir su savo grupe turėjom atlikti visokias užduotis, susijusias su mąstymu, o taip pat ir sportu. Buvo labai smagu, nes galiausiai sužinojom, kad mes buvome grupė, kuri buvo geriausia ir laimėjome prizą, t.y. kelionę į atrakcijonus Arhuse ir penkiasdešimt litrų alaus (Danijoje alus labai populiarus greičiausiai todėl ir buvo šis prizas). Buvau paskirta atsakingu žmogumi organizuojant kelionę į Aarhus, bet susidorojau su šia užduotimi ir prisismaginau su visa savo grupe. Per pirmuosius mėnesius nuveikiau tikrai nemažai, mokytis nebuvo sunku tik truputį sunkumų kėlė anglų kalba, naudojimasis internetiniu dienynu, kuriame viskas surašyta (tiek tvarkaraštis, tiek namų darbai ir visa kita), ir dokumentų tvarkymasis (dėl leidimo gyventi Danijoje, viskas buvo parašyta danų kalba), bet palyginus laiką leidau smagiai. Savaitgaliais eidavau į klubą, žaisdavau stalo futbolą universitete, organizuodavau vakarienes su draugais ir t.t. Per daug niekur negali linksmintis, nes kainos čia labai didelės, todėl daug laiko praleisdavau universitete, nes visos pramogos yra nemokamos(organizuojami filmų vakarai, šokių pamokos, įvairūs konkursai). Taip pat nusprendžiau įsitraukti į stdentų atstovybės veiklą , kuri
Justas Domarkas (VIA)
Seniai seniai, maždaug 2009 žiemą, būdamas abiturientu, šnekėjau su vienu draugu. Prieš kokį pusmetį jis išleido savo sesę į Daniją (VIA UC). Jau per tokį trumpą laiką pastaroji suprato, kad Danija yra draugiška ir graži šalis su daugeliu malonių žmonių. Mokslas taip pat visiškai skyrėsi nuo Lietuviškojo. Draugas pradėjo mane įkalbinėti, kad Lietuvoje aš nieko doro nebepasieksiu (kaip pavyzdį panaudojo save :D ). Pasakojo tai, ką jo sesuo jau patyrė Danijoje ir kaip ji nebenori grįžti Lietuvon. Taip ir prasidėjo visa "velniava". Per radiją išgirdau apie kastu.lt organizaciją. Užsiregistravau. Pradėjau skaityti forumus čia ir visur, kur tik įmanoma. Kontaktavau su draugais, draugų draugais, pažįstamais ir nepažįstamais.. Išsiklausinėjęs kiek įmanoma daugiau, supratau, kad reikia bandyti stoti į užsienį, nes nei vienas nesigaili išvykęs.
Daniją pasirinkau dėl to, kad anglų kalba čia yra antrinė (kaip ir Lietuvoje), todėl nebus labai sunku susikalbeti (Anglijoje sunkus akcentas ir per daug terminų). Atvirai pasakius, dėl specialybės labai galvos nesukau, bet tik todėl, kad nebuvau LABAI geras mokinys ir į norimą specialybę neturėjau šansų įstoti dėl nemokšiškumo gamtos moksluose :D Pasirinkau tai, ką sugebėčiau mokytis, ir dėl to visiškai nesigailiu :)
Įstoti į universitetą, kuriame mokausi (VIA University College), buvo tikrai nesunku,
ko negalėčiau pasakyti apie AU-IBT. Taip pat teko pavargti ieškant gyvenamos vietos, bet jeigu esi komunikabili asmenybė, greit gali susirasti draugų, kurie tau padės su būstu :)
Taigi, dar prieš egzaminus sužinojau, jog jau įstojau. Susiradau būstą. Atvažiavau čia ir viskas :)
Mokslas žymiai skiriasi nuo to, ką girdėjau apie Lietuvos universitetus. Draugiškumas ir bendradarbiavimas tiek su bendraamžiais, tiek su dėstytojais yra labai nauja ir žiauriai įdomi patirtis (taip pat nauja patirtis buvo apsilankymas parduotuvėse, kur kainos yra keliskart didesnės :D ).
Būtų galima šnekėti ir šnekėti apie įvairius įspūdžius, tačiau esamiems abiturientams trumpai galiu pasakyti tiek: aš nesigailiu nei trupučio, kad atvykau į Daniją. Esu labai dėkingas tiems, kas mane paskatino stoti į užsienį :)) Tiems, kas turi bet kokių abejonių dėl užsienio galiu tvirtai pasakyti, kad nėra ko dvejoti! Naudokitės šia galimybe, nes tikrai nesigailėsite! :))
O buvo taip ....
Šiais metais baigiu dvyliktą klasę. Netrukus egzaminai, galvos skausmas, nerimas, baimė. Negana to, dar reikia apsispręsti, ką daryti toliau, ko siekti gyvenime, kaip tobulinti save. Lietuvoje studijuoti yra ką, tik noro reikia turėti. Klausimas - kodėl aš ne Lietuvoje?
Mano "arkliukas" buvo anglu kalba, ne tik mokėjau ją, bet man ji patiko: man patinka kalbėti angliškai, žiūrėti filmus ir bendrauti. Šis anglų kalbos žinių troškimas paskatino mintis apie studijas užsienyje. Pradėjau tuo domėtis, važiavau į LITEXPO parodą, kalbėjau su daugelio šalių atstovais, bet labiausiai patiko Škotija bei Danija. Neklauskite kodėl, bet jau taip atsitiko kad Škotija atkrito ir liko Danija. Aišku, stojimas į Daniją buvo tik svajonė, nes kol kas dar nežinojau nieko konkretaus. Mano mama pastebėjo, jog noriu kažko daugiau nei Lietuva gali man pasiūlyti, tad nežinau, kaip ir iš kur, bet ji man pasakė apie organizaciją KASTU, kuri padeda tokiems svajokliams kaip aš įgyvendinti savo troškimus. Prasėdėjau turbūt visą dieną naršydamas šios organizacijos tinklapyje, skaičiau viską, ką radau, kai kur skaičiau net po kelis kartus... Kitą dieną jau rinkau iš mokytojų rekomendacijas :D.
Nuo tada ir prasidėjo viskas: rekomendacijos, motyvacinis laiškas, ruošimasis kelionei į Vilnių, maldos, anglu kalbos egzaminas ( tai 2 etapas stojimo procese, kuris, manau, yra sunkiausias ). Jis kėlė nerimą nors, atrodo, anglų moku gerai. Dėkui Dievui ir savo sugebėjimams - egzaminas išlaikytas, pajutau, kad nuo to, ko noriu, mane skiria mažas slenkstis, kurį ne tik turiu, bet ir privalau peržengti - interviu ... Jis praėjo sklandžiai ir pagaliau- ta diena , kurios neužmiršiu niekada, kai gavau laišką - sveikiname, Jūs įstojote. Sunku apibūdinti, kaip jaučiausi tada: visos tos mintys " Šiais metais baigiu dvyliktą klasę. Netrukus egzaminai, galvos skausmas, nerimas, baimė." - dingo . Pamenu, kai garsiai kelis kartus perskaičiau " jūs įstojote", o mintyse nuaidėjo žodžiai: "vis dėlto svajonės pildosi, tik nereikia nustoti stengtis jas pildant" .
Nuostabu - eini į egzaminus, kai jau žinai, kad esi įstojęs, nebėra nerimo, baimės. Tiesiog ateini - parašai, išlieji savo per dvylika metų sukauptas žinias ir išeini. Nebėra jokio jaudulio galvojant, kaip teisingai jas išlieti, tai jau vyksta automatiškai.
Danija - tikrai nuostabi šalis, kaip ir visos kitos šalys - turinti ką parodyti. Pirmosios dienos koledže buvo neįtikėtinos , įspūdžiai sugriovė daug metų vidurinės mokyklos mokytojų kurtą iliuziją apie gyvenimą. Čia viskas kitaip, nėra ribos tarp mokytojo ir studento, visi lygūs ir draugiški. Klasėje mane supa studentai iš Rumunijos, Brazilijos, Latvijos, Bulgarijos, Islandijos, Turkijos, Danijos, Kinijos. Tai taip šaunu, išgirsti tiek daug naujų dalykų apie kitas šalis, bendrauji su tokiais studentais, kurie atkeliavo visai iš kito pasaulio galo, va štai ką reiškia - INTERNATIONAL SUROUNDING. Mokymo stilius ne toks, kaip aš buvau pratęs - kiekvienas už save, svarbu gauti geresnius rezultatus už kitą. Čia viskas grindžiama tvirtais ryšiais su mokytojais ir studentais. Dirbti reikia su savo grupe, grupė dažniausiai susideda iš keturių žmonių, tada atsiranda žodis "mes", nes visi darbai, visos užduotys turi buti atliekamos drauge, žinoma, yra darbų, kai reikia pabūti savarankiškais, bet vis tiek padarytą darbą gausi pateikti savo grupei, su kuria apsvarstysi, kas blogai ir ką pakeisti reiktų ir ar išvis apsimoka tai naudoti pristatyme. Kalbant apie mano specialybę, tai man čia yra rojus, Lietuvoje to gauti negalėjau, nes jei nori mokytis architektūrą, turi mokėti piešti, lankyti papildomas pamokas ir laikyti papildomą egzaminą prieš stojimus. Čia, Danijoje, naudojamos šiuolaikinės priemonės - kompiuteriai :D, žinoma, yra užduočių, kur ir su ranka reikia padirbėti, bet... - mokytojas pakvietė prie lentos studentą. Ant lentos padėjo du taškus ir pasakė, nubrėžk liniją tarp šių dviejų taškų. Studentas taip ir padarė. Mokytojas tarė: šis žmogus moka piešti, kaip ir visi likusieji klasėje, dabar tereikia išmokti suprasti - kaip nupiešti ...
Paskaitos metu niekada nepavargsi, neįmanoma, nebent esi absoliutus tinginys, kuriam menkiausios užduotys atima visas jėgas. Studentai patys nusprendžia, kada jiems reikia pertraukos, ar pats mokytojas pasako ,, 5 min break‘‘. Na iš tikrųjų sunku yra viską papasakoti ir dar sunkiau, tai suprasti skaitantiems.
Į užsienį važiuoti mokytis turi ne dėl to, jog manai, kad ten lengviau bus, o dėl to, kad nori, nori patirti kažką naujo ir nebijai, jog ten gali būti daug sunkiau nei būtų buvę, jei būtum pasilikęs Lietuvoje. Turi suprasti, kad negalėsi grįžti namo kas kelios savaitės, nesups tavęs pažįstami veidai, nebegirdėsi savo kalbos, niekas nebepadarys tau pietų :D Tave sups visai kita aplinka. Jei visa šita tu gali pamiršti ir į pirmą vietą pastatyti savo ateitį, troškimus, ir "home sickness" ar vaikino/panelės palikimas Lietuvoje tau netrukdys mokytis, tik tada gali pradėti galvoti apie studijas užsienyje.
Dar daug būtų galima pasakoti, bet skaityti tai, ką kitas žmogus patyrė ir patirti pačiam yra du skirtingi dalykai.
Na tai visų pirma buvau toks pat moksleivis kaip ir dauguma dabartinių dvyliktokų. Dvejojau, nežinojau, kur stoti, o egzaminai vis artėjo. Tuomet vieną dieną išgirdau per radiją apie studijas Danijoje. Aišku, pirma mintis buvo - neįmanoma, nes nesimokinau įspūdingai :) Bet kadangi niekad nežinojau konkrečiai, ką noriu studijuoti, tai galvojau, pažiūrėsiu šios organizacijos svetainę dėl smalsumo, kokių gi specialybių galima užsienyje rasti:) Besižvalgydamas labai susidomėjau visų pasakojimais ir organizacijos siūlomomis galimybėmis. Pakalbėjau su Tėvais, jie paskatino mane imtis pirmų žingsnių ir pabandyti. " Juk nieko neprarasi, tik truputį laiko". Bet visgi kažko man trūko, tikriausiai paramos. Nebūtų drąsu vienam išvykt studijuot į svečią šalį.. tai apie tai papasakojau draugui. Aišku, abu labai šituo dalyku susidomėjome :). Taigi pradėjome labai stipriai domėtis pačia šalimi, studijų kokybe ir galiausiai užpildėme ir išsiuntėme anketas kartu. Bėgo dienos, vis laukėm atsakymų ir belaukdami nusprendėme apsilankyti Vilniuje Litexpo parodų rūmuose rengiamoje parodoje "Studijų mugė" :)
Vykome ten, nes žinojome, jog ten bus organizacijos Kastu atstovai. Taigi susitikome ten su atstovu, paklausėme sau labiausiai rūpimų klausimų. Jie buvo tikriausiai tokie kaip ir visi dabar stojantieji galvoja: " ar lengva įstoti? " , " kaip su pragyvenimu ir darbu Danijoje? ", " ar pažymiai daug ką lemia? " ir t.t. Aišku, mus tikino, jog viskas gerai, bet patys sunkiai tuo tikėjome ir gal net bijojome. O kodėl žmonės bijo? nes juo supa nežinia. Taigi todėl mes jums, norintiems pamėginti savo laimę, ir rašome, kad apšviestume ir suteiktume kuo daugiau naudingos informacijos, padėsiančios jums apsispręsti :)
Anglų kalbos testų, kuriuos laikėme, rezultatai buvo vidutiniai. Todėl šiek tiek pergyvenome ir matyt ne be pagrindo. Vieną dieną gavome elektroninius laiškus, jog pakliuvome abu su draugu į laukiamąjį sąrašą, iš kurio nedidelė tikimybė įstoti į Daniją. Nieko nelaukę nusprendėme paduoti anketas iš naujo, pakartotiniems vasaros stojimams (vietos, kurios liko po pirmojo stojimo). Taigi pasirinkome mėginti laimę VIA University College. Na ir ką, praėjo nedaug laiko ir mes sužinojome, jog įstojome:) tai galiu atvirai pasakyti, jog aš ir nepajaučiau didelio sunkumo įstoti, tik svarbiausia labai norėti, to siekti ir nesustoti pusiaukelėje :)
Dabar esu čia, susipažinau ir su kitais lietuviais, atvažiavusiais studijuoti. Galiu pasakyti, jog skirtingos specialybės reikalauja skirtingų pastangų. Žinoma, stengtis visur reikia, tačiau mano specialybėje pirmus mėnesius nebuvo taip sunku. Ir apskritai, labai skiriasi mokymo stilius lyginant su Lietuva. Tai labai jaučiasi. Bet galiu vertinti tik teigiamai. Klasės draugai susirinkę iš viso pasaulio šalių, todėl ir tu nesijauti kažkokiu ten išskirtiniu :) Visi stengiasi būti draugiški ir vieni kitus palaiko. Buvo pradžioje gal kažkiek sunkiau priprasti prie kasdieninės anglų kalbos, bet apsipratau:)
Visgi, kodėl aš pasirinkau studijas Danijoje? Visų pirma gal tai priklauso ir nuo žmogaus, bet visad mėgau nestandartiškus dalykus, tai todėl mane sužavėjo ta galimybė. Taip pat labai domėjausi Danija kaip šalimi, tad galiu pasakyti, jog tikrai perspektyvi šalis ir karjeros galimybės joje yra realios, ne taip kaip Lietuvoje su diplomu darbo negali rasti, o ką jau kalbėti apie geras pareigas.
Norintiems studijuoti užsienyje, visais 200% patariu rinktis studijuoti čia. Kodėl? Nes tai nemokama ir puiki galimybė pakeisti savo gyvenimą į gerąją pusę. Tik reikia ja mokėti pasinaudoti:)
Aišku, papasakoti galėčiau dar daug ką, tačiau taupau jūsų brangų laiką. Bet jei ką domina konkretesnė informacija, visada lauksiu jūsų laišku, žinučių! Padėsiu su mielu noru savo tautiečiams:)
Linkiu, kuo didžiausios sėkmės apsisprendžiant :))
Studijuoti užsienyje paskatino "puiki" švietimo reforma, kuri tokiam kaip aš nėra pritaikyta. O ir kalti visokius niekus dėl pažymio nebuvo noro, todėl nusprendžiau pabandyti užsienyje. Greit sužinojau apie Kastu, o tuo metu vienintelė valstybė, į kurią buvo galima išvyktu jų pagalba buvo Danija. Nemokami mokslai ir danų gebėjimas kalbėti angliškai man buvo kaip tik.
Stojimo procesas buvo gerokai lengvesnis nei tikėjausi. Motyvacinį parašyti buvo nesunku, testas taip pat nesunkus. Paskutinis išbandymas - pokalbis telefonu su VIA atstovu - buvo įdomus. Pokalbio metu neatrodė, kad jis tikrina mano anglų kalbos sugebėjimus, tiesiog papasakojau apie save, savo tikslus, paklausiau kelis klausimus apie Daniją. Jau tada supratau, kad danai linksmi žmonės, nes mano pašnekovas, nors ir pagyvenęs, nepraleido progos pajuokauti, palinkėjo sėkmės ir tiek.
Pirmosios dienos VIA buvo nesunkios - 3 dienas mus skirstė grupėmis atlikti visokius niekus tam, kad susipažintume su kursiokais. Buvo gana įdomu, todėl, kad mano kursiokų gimtinės siekė nuo Brazilijos iki Filipinų. Po to prasidėjo mokslai, buvo ganėtinai sunku, nes mano anglų kalbos žinios nebuvo pakankamai geros. Bet greit pripratau, daugiausiai savaitė ir jau nebejutau jokio skirtumo, ar lietuviškai, ar angliškai kalba.
Jei kas galvojat apie studijas užsienyje - pirmyn. Tokiame mažame miestelyje kaip Horsens pilna lietuvių, įstoti nėra sunku, mokytis taip pat, o išmokus danų kalbą darbas garantuotas. Ko daugiau norėti ? :)
Taip pat keli akibrokštai:
1. Kas tave paskatino rinktis studijas užsienyje? Studijas užsienyje rinktis paskatino mano klasiokė. Kartas nuo karto ji mane įkalbinėdavo studijuoti Danijoje, vis dvejodavau, nesuvokiau, kas gi gero gali būti toje Danijoje, tačiau pradėjau domėtis apie studijų reformas, klausinėjausi jau ten studijuojančių studentų, o kuo daugiau sužinodavau įdomios informacijos apie Daniją, tuo labiau pradėjau norėti studijuoti. Tačiau sunkiausia buvo nuspręsti, kokią specialybę studijuoti. Po kelių mėnesių dvejonių nusprendžiau, kad labiausia man tiktų Architektura, nes mėgdavau kartas nuo karto papiešti ar pažiūrinėti interneto svetainėse suprojektuotų pastatų.
2. Kodėl pasirinkai studijas būtent Danijos karalystėje? Pasirinkau studijas Danijoje, nes joje mokslas yra nemokamas, bet studentams patariu nepamiršti, kad pragyvenimas Danijoje išties brangus.
3. Ar lengva buvo įstoti į norimą aukštojo mokslo instituciją? Deja, nebuvo lengva, buvo didžiulė atranka, norinčiųjų studijuoti mano norimą specialybę buvo nemažai, todėl reikėjo gerai pasistengti, kad įstočiau.
4. Kaip vertini pirmuosius studijų mėnesius? Na išties pirmieji mėnesiai buvo labai keistoki, reikėjo priprasti prie naujovių, tokių kaip kalbėjimas su dėstytojais. Tai išties įdomus dalykas, nes kalbiesi kaip su draugu, nereikia kreiptis mokytojau ar dar kaip :) Taipogi keistoka buvo, kad suvažiavo daugybė kitataučių žmonių ir akivaizdžiai matėsi, nes susidarydavo grupelės žmogučių, kurie kalbėdavo savo gimtąja kalba.
5. Ką patartum abiturientams, kurie dvejoja, ar rinktis studijas užsienyje? Na ką galiu patarti, tai kad tikrai nedvejokite studentai dėl studijų Danijoje, išties jau nuo pirmos dienos nesigailėsite, patikėkite:)
Sveiki tautiečiai!
Viskas prasidėjo jau dešimtoje klasėje. Buvau nusprendusi, jog studijuosiu arba sostinėje arba užsienyje. Norėjosi naujų bangų savo gyvenime, pabėgti nuo rutinos, išbandyti save. Kadangi sostinė man studijų klausimu nieko gero nepasiūlė, tad nusprendžiau pasidomėti, ką gero man gali pasiūlyti užsienis. Danija tikrai nebuvo ta šalis, kurioje norėjau studijuoti. Svajojau pabėgti bent jau nuo lietuviško klimato, bet kur tau! Atsidūriau Danijoje.... Ar gailiuosi? Visiškai ne.
Sekasi čia nuostabiai, galiu pasakyti, kad viskas net apsisuko aukštyn kojom. Jaučiuosi prisisėmusi daugiau jėgų, įdomu pažinti danų kultūrą, juos pačius, kiekviena diena vis atneša kažko naujo, nebūna nė dienos be juoko. Buvo ir sunkių dienų, bet čia viskas įveikiama ;)
Stojimo procesas man buvo nepažįstamas, bet įdomus. Buvau tiek pinigų išleidusi kelionėm į Vilnių į testą, interviu ir kitokiem dalykam, kad tikrai nesiruošiau pasiduoti! Išsiunčiau anketą – pirmas etapas įveiktas. Išlaikiau ir testą, o pot o ir interviu nusisekė. Beliko tik tėvam pasakyti, kad aš tikrai išvažiuoju, duokit dukrai pinigų gyvenimo pradžiai ir FARVEL! (Dan.: ate)
Kodėl būtent Danija? Didžiąją dalį informacijos apie šią šalį radau kastu.lt puslapyje, visa kita – google. Patiko tas faktas, jog čia aukštas švietimo lygis, sudomino ir mokymo sistema (turbūt jau teko girdėti, kad čia dauguma projektų ir darbų yra paremta grupiniu darbu). Ir bet o – juk mokslas nemokamas . Belieka tik pasirūpinti, ką valgysi, kur miegosi ir kaip leisi laisvalaikį.
Teko girdėti, kad kainos Danijoje aukštos? Galiu patikinti – jos čia kosminės. Bet tai vis tiek manęs neatbaidė, apsipratau. Beto, jei žinai „geras vietas“, galima rasti ir pigesnių dalykų nei pačioje Lietuvoje (vilties spindulėlis ar ne? ).
Truputį apie pačią akademiją. Dėstytojai mus labai myli, rūpinasi, bendrauja kaip su draugais, nevengia pajuokauti. Mokytis tikrai yra ką ir nemažai. Prieš paskaitas visada reikia skaityti keliasdešimt puslapių, pasiruošti joms. Įvairiausių projektų ir darbų turim, tikrai nenuobodžiaujam per paskaitas. Mokomės ir teorijos, kurią labai praktiškai su pavyzdžiais paaiškina, žiūrime skaidres ir net patys konstruojam ar modeliuojam.
Akademija siūlo daug veiklos: yra baras, baseinas, sporto salė, studentų tarybos; studentai patys formuoja futbolo komandas, šokių grupes, leidžiama organizuoti vakarėlius ir t.t. ir t.t.
Laisvalaikis labai geras, yra kur nueiti ir ką paveikti. O dar kai pažįstamu gerų yra, tai naktinis gyvenimas būna linksmas;) Stengiuosi, kad pasilinksminimai netrukdytų mokslui, bet ne visada išeina, jauna esu norisi dar nerūpestingai gyventi;)
Vienu žodžiu tariant, čia viskas yra GERAI.
Būsimiems studentams patariu apsišarfuoti kantrybe ir nusiteikti viskam, nes reikės mokėti suderinti mokslą, darbą ir linksmybes. Patikinu – sunkumų bus.
Studentų anglų kalbos lygis aukštas (!), dėstytojų dar aukštesnis (!!!), paskaitose pradžioje buvo keista, reikėjo apsiprasti, buvo ir ko nesuprasdavau, o dar maniau, kad anglų kalbą tikrai moku.
Džiaugiuosi savo sprendimu linkiu ir jums teisingai pasirinkti kelią :)
Ieva Toleikytė (Roskilde)
Jau vasarą prieš 12 klasę ėmiau sukti galvą, kur noriu studijuoti ir ką noriu gyvenime veikti. Nusipirkau žurnalą 'Kur stoti', ilgai jį varčiau ir ieškojau to, kas man tiktų, kas būtų idomu studijuoti ir dirbti pagal specialybę. Kaip bebūtų gaila, neradau to, kas man tikrai patiktų. Taip pat esu dėkinga Lietuvos švietimo sistemai, kuri mane paskatino domėtis studijomis užsienyje. Mečiau į šoną žurnalą ' Kur stoti' ir nusipirkau 'Kur stoti užsienyje'. Tai dar labiau susuko man galvą, iš pradžių susidomėjau Anglija. Ieškodama internete daugiau informacijos, aptikau Kastu International internetinį puslapį, kuriame ir pasilikau, radau daugybę reikiamos informacijos, taip pat forumą, kur esami ir būsimi studentai dalinasi savo žiniomis, nuomonėmis ir patirtimi. Sudomino Danija, nemokamas mokslas ir gera švietimo sistema, kitoks požiūris į studentus ir mokymo stilius. Skaičiau studentų istorijas, susiradau keletą žmonių, kurie jau studijavo Danijoj, labai džiaugiausi, kad jie man su malonumu patarė ir papasakojo daugiau smulkmenų. Tada Danija tapo mano svajonių šalimi, kurioje noriu studijuoti.
Pagrindinis būsimų studentų klausimas: ar lengva įstoti? Na, daugumos atsakymai buvo, kad tikrai lengva, o ir ateity mokytis nėra sunku. Bet iš savo patirties galiu pasakyti, kad nebuvo labai lengva. Atsakingiausia dalis buvo motyvacinio laiško rašymas ir rekomendacinių laiškų rinkimas iš mokytojų bei paruošiamieji IELTS kursai bei pats egzaminas. Taip pat reikėjo rimtai apgalvoti, kokius koledžus ar universitetus pasirinkti. Sutvarkius visus dokumetus kankino klausimai: ar įstosiu, ar viskas bus gerai. Bet kai labai nori, visada pasiseka. Po ilgo laukimo gavau atsakymą, jog sąlyginai esu priimta į Roskilde Business College. Liko tik interviu su koledžo atstove. Jaudulys buvo didžiulis, labai norejau įstoti, nes net nesiruošiau studijoms Lietuvoje. Galų gale viskas praėjo puikiai, jau per patį interviu sužinojau, kad esu galutinai priimta į norimą koledžą ir į norimą specialybę!! Prisimenu tą dieną kaip vieną geriausių savo gyvenime.
Na o pirmieji studijų mėnesiai tikrai nenuvylė, iš pradžių viskas atrodė keista, jaučiausi kaip sapne, iš kurio bijojau pabusti. Dėstytojai parinkti tikrai geri, su patirtimi bei mokantys bendrauti su internacionaliais studentais. Labai džiaugiuosi, kad nusprendžiau mokytis internacionalioje aplinkoje, tai neįkainojama patirtis, turi galimybę pažinti visiškai skirtingus žmones.
Būsimiems studentams patarčiau rimtai apmąstyti, ar norite studijuoti užsienyje, jei taip, tai visomis jėgomis siekti savo tikslo ir jums pavyks. SĖKMĖS! ;)
Evelina Jatautaitė (Saxion)
Dar mokantis ankstesnėse klasėse mokykloje labiausiai domėjausi dviem dalykais: psichologija ir turizmo verslu. Daugiau savęs neįsivaizdavau kitose srityse. Psichologija traukė, nes man visada buvo įdomus vidinis žmogaus pasaulis, pažintis su skirtingo likimo žmonėmis. Tačiau taip jau atsitiko, kad kelionės atostogų metu po Europą ir ne tik, įtakojo mano sprendimą studijuoti turizmą ir laisvalaikio administravimą. Mano pasirinkimą studijuoti užsienyje, o ne Lietuvoje lėmė tai, jog troškau vienu metu mokytis ir kartu turėti nuostabią galimybę susipažinti su studentais iš viso pasaulio, pažinti kitą kultūrą, tobulinti anglų kalbos įgūdžius ir išmokti daugiau užsienio kalbų.
Kaip idealią vietą studijuoti turizmą ir laisvalaikio administravimą pasirinkau Nyderlandų karalystę. Kodėl Nyderlandai, o ne kita šalis? Atsakymas labai paprastas. Daug kartų teko girdėti, kad šioje šalyje yra itin geros kokybės aukštasis mokslas, vyrauja draugiška atmosfera kitataučių atžvilgiu, o be to žavėjo sveikas olandų gyvenimo būdas ir ilgaamžiškumas. Todėl net nedvejodama nusprendžiau įsitikinti, ar tai mitas, ar tiesa :)
Stojimo procesas man nebuvo sudėtingas, tik tiek, kad anketą studijoms užsienyje užpildžiau tik pakartotiniu vasaros stojimo metu, nes nemaniau, kad stojimai prasideda žymiai anksčiau. Po stojimo anketos išsiuntimo praėjus keletai dienų iškart gavau laišką, jog manimi susidomėjo vienas iš mano pasirinktų Nyderlandų universitetų. Tuomet beliko išlaikyti anglų kalbos testą ir laukti galutinio atsakymo. O laukti ilgai nereikėjo, kaip gavau oficialų laišką iš universiteto su kvietimu studijuoti pasirinktą studijų programą. Tą dieną, kai visi abiturientai dar tik laukė egzaminų rezultatų, kurie turėjo nulemti jų tolimesnį gyvenimą, aš jau žinojau, ką veiksiu toliau. Atsimenu, kad gavusi laišką su pakvietimu dar ilgai negalėjau atsitokėti, skaičiau jį dešimt kartų iš eilės. Gyvenimo svajonės, siekiai, kurie atrodė tokie tolimi, per akimirką tapo ranka pasiekiami. Tuomet supratau, kad niekada nereikia nustoti svajoti ar nuleisti rankų siekiant kažko savo gyvenime. Svarbu tikėti tuo, ką darai.
Pirmi mėnesiai Nyderlanduose nebuvo labai lengvi. Nauja aplinka, įvairaus amžiaus studentai, svetima kalba, nepastovus oras, taip prasidėjo pirmieji išbandymai. Tada jaučiausi lyg būčiau naujai gimusi, nes gyvenimas koks buvo iki tol, pasikeitė visapusiškai. Pirmiausia mokymosi stilius kitoks nei Lietuvoje, galbūt kažkiek primena mokyklą. Visi studentai yra suskirstyti į klases, kurias sudaro po 11-16 asmenų. Kiekviena klasė turi savo studijų kuratorę, kuri mus globoja studijų metu, rengia klasės valandėles, asmeninius susitikimus, kad padėtų kiekvienam iš mūsų adaptuotis naujoje aplinkoje ir nesijausti vienišiems. Atsiskaitymai ir darbas vyksta grupėmis, kuriose yra keturi studentai, todėl labai svarbu surasti bendrą ir vieningą sprendimą dirbant su užduotimis. Galbūt juokingai nuskambės, bet studentas be kompiuterio - ne studentas :) Visur tenka naudotis kompiuteriu, per du mėnesius rašymo priemonę per paskaitas panaudojau gal tik porą kartų. Per pirmus studijų mėnesius sužinojau tiek, kiek turbūt studijuodama Lietuvoje nesužinočiau per metus. Dėstytojai nelaiko jokio atstumo nuo studentų. Dažnas norėdamas sudominti mus pateikia pavyzdžių iš asmeninio gyvenimo, patirties, visada domisi kiekvieno nuomonę.
Studentui, kuris dvejoja, ar studijuoti užsienyje, patarčiau gerai pagalvoti ,ar jis nori studijuoti užsienyje dėl to, kad šiais laikais tai yra populiaru, ar dėl to, kad trokšta tobulėti kaip žmogus, patirti kažką naujo, tapti savarankišku. Kad ir kaip viliojančiai skambėtų faktas, jog studijuoji užsienyje, reikia nepamiršti, kad už jo slepiasi kiek kitokia realybė. Studijos ir gyvenimas užsienyje - puiki savęs pažinimo, savo troškimų stiprumo išbandymo mokykla. Todėl prieš nuspręsdamas studijuoti užsienyje turi savęs paklausti: Ar pajėgsiu palikti šeimą, draugus, brangius žmones, įprastą aplinką ir išvažiuoti į kitą šalį mokytis, gyventi ir pats susidoroti su iškilusiais sunkumais?
Justina Stonkutė (IBA)

Taigi, dalinuosi savo patirtim, pasakoju įspūdžius ir kalbinu traukti mokytis užsienin. Pasirinkti studijas užsienyje mane paskatino tėvai, suvokdami dabartinę situaciją Lietuvoje. Suvokdami, kad namie mokslas kokybiškas, bet beprotiškai brangus, leido sau griebt giliai į kišenę ir siųst dukrą mokytis į taip pat gerą reputaciją turinčią aukštąją Danijoj. Daniją rinkausi todėl, kad kultūra šie žmonės labai panašūs į kaimynus vokiečius, bet yra daug kartų draugiškesni, optimistiškesni. Danai - geraširdžiai, noriai padeda, visad šypsosi, mandagūs ir kultūringi. Čia gražu, tvarkinga, miestai sutvarkyti, namai atrestauruoti, žodžiu, gan aukštas lygis. Įstoti nebuvo sunku- ypač su kastu.lt pagalba. Nusiunti dokumentus ir lauki, kas bus toliau. Čia jau sėkmės ir kūrybiškumo reikalas.
Pirmieji mėnesiai čia - rojus. Na bent man. Naujos pažintys, viskas kitaip, gyveni savo gyvenimą, pats sprendi, kada, ką ir su kuo nori veikti, niekas nepyksta, jei palieki neišplautus indus ir eini miegoti paryčiais. Žinoma, kiekviena pradžia sunki, ypač kai pirmą kartą išvažiuoji iš namų ir dar į šalį, kur tavęs kartais nesupranta, nes ne visi danai kalba aiškiai angliškai. Abiturientai, jei ieškot naujų iššūkių, norit kurtis ateitį kur nors toliau nuo namų, ir norit susipažint su Danija - keliaukit čia! Pamatysit patys, po kurio laiko kaip čia viskas kitaip, įdomiau, linksmiau :))) Ir aišku, stenkitės atsivežt kuo didesnį bagažą anglų kalbos. Danų taip pat praverstų :)
Gediminas Rumbutis (IBA)
Kas tave paskatino rinktis studijas užsienyje? Pasirinkau studijas užienyje dėl poros priežasčių. Pirma tai, dėl Lietuvos politinės ir ekonominės padėties. Galbūt dauguma palaikysite mane tėvynės išdaviku, kad lekiu ten, kur geriau... Deja, visa širdimi aš dar lietuvis! Antra, kodėl pasirinkau studijas užsienyje, tai todėl, kad studentam suteikiamos geriausios sąlygos mokytis.
Justinas Norkus (Køge)
Studijas užsienyje pasirinkti padėjo profesinė stažuotė Maltoje. Grįžęs po stažuotės ir sėkmingai užbaigęs mokslus, buvau jau tvirtai nusprendęs, jog noriu studijuoti užsienyje tam, kad pamatyčiau daugiau pasaulio, kultūrų ir žinoma įgaučiau neįkainojamos gyvenimo patirties.
Pasirinkau studijas Danijoje todėl, kad studijuojant reklamos gamintojo specialybę, viena dėstytoja kažkada buvo minėjusi, jog geriausias paruošimas studijose susijusiose su reklama yra Danijoje bei Anglijoje, o kaip žinia Skandinavijos šalyse mokslas ES studentams yra nemokamas.
Įstojau nesunkiai. Labai padėjo Kastu kolektyvas. Tad šiuo klausimu daug pasakyti negaliu :)
Pirmieji mėnesiai tikrai fantastiški. Studijos vyksta visiškai kitaip, nei gimtajame Lietuvos krašte. Taip pat tai yra vienas didžiulis iššūkis, kurį įveikiame žingsnis po žingsnio. Nauja aplinka, nauji draugai, nauja kultūra ir t.t. Visa tai yra neapsakomai įdomu.
Mano patarimas būtų toks: šis laikotarpis (baigus mokykla) yra savęs ieškojimo metas, tad mano manymu geriausias būdas atrasti save yra įstoti į vieną iš tau patikusių, siūlomų studijų programų. Gal kaip tik persigalvosi ir atrasi kažką naujo, o gal suprasi jog sėdi savo "rogėse".
Tad linkiu sėkmės visiems, kas apsisprendė studijuoti svetur! Prisiminkit -svarbiausia nebijoti iššūkių!
Aleksandra Abezgaus (Køge)
Apie studijas užsienyje galvojau jau nuo senų senovės :) . Traukė nauji įspūdžiai,
nauja aplinka, noras atrasti ir išbandyti save visiškai naujoje terpėje, toli nuo bet ko pažįstamo. Juk tada geriausiai ir pasimato, ko išties esi išmokęs ir ką geriausiai sugebi. Tačiau baigusi mokyklą, stoti į universitetą neskubėjau. Norėjau būti tvirtai apsisprendusi, ko tikrai noriu iš mokslų ir iš savęs pačios. Po mokyklos baigimo gavau pasiūlymą mokytis Danijoje, sporto mokykloje. Metus pragyvenusi ir jau susipažinusi su Danų kultūra, tvirtai nusprendžiau, kad mokytis noriu būtent čia. Ir tada jau žinojau kur kreiptis. Konkrečiai ''Kastu'' veikla, prieš stojimą domėjausi jau porą metų. Stojimo procesas tikrai nebuvo sunkus, nors jo metu iškildavo tam tikrų klausimų, į juos greitai atsakydavo malonūs ''Kastu'' konsultantai. Įstojau į savo antrą pasirinktą prioritetą, ooooo kokia laiminga buvau :).
Robertas Endrijaitis (Huddersfield)
Kas tave paskatino rinktis studijas užsienyje?
Mane paskatino studijuoti užsienyje kelios priežastys. Visų pirma, didelės karjeros perspektyvos kuriant savo ateitį Anglijoje ar kitoje šalyje, nes šis universitetas tą siūlo. Visų antra, mūsų švietimo sistema, kuri šiemet privertė daugelį tautiečių išvykti iš savo gimtinės ieškoti laimės svetimoje šalyje. Visų trečia, naujos pažintys. Ketvirta, akiračio plėtimas ir galiausiai - savarankiškas gyvenimas.
Kodėl pasirinkai studijas būtent Anglijoje?
Studijas Anglijoje pasirinkau todėl, kad atsirado galimybė pagerinti savo anglų kalbos žinias, didelės karjeros perspektyvos, aukštas dėstytojų kvalifikacijos lygis, aukštas mokymo bazių bei dėstymo lygis, kelionės (vadinamieji field trip), per kuriuos susipažįsti iš arčiau su svetingumo įmonių darbu ir aplinka, modernus universitetas.
Ar lengva buvo įstoti į norimą aukštojo mokslo instituciją?
Įstoti į the University of Huddersfield nebuvo labai sunku. Kai tik pradėjau nagrinėti Kastu svetainę ir pamačiau tuos tris etapus, pagalvojau, kad bus be proto sunku ir nepavyks įstoti. Daug klausinėjau Kastu komandos, kuri atsakydavo i daugybę mano klausimų. Prasidėjo stojimas ir pasirodo, kad klydau. Kastu testas pasirodė vidutinio sunkumo. Gal praejus po testo kokioms kelioms savaitėms, gavau sąlyginį pasiūlymą, kuris skambėjo maždaug taip: Pass Brandos Atestatas with an Overall Grade 7. Labai apsidžiaugiau, nes mano pažymių vidurkis buvo didesnis. Man labai pasisekė, nes nelaikiau nei IELTS, nei TOEFL. Šitaip nuskilo tik man. Turėjau dvi savaites, per kurias reikėjo apspręsti tolimesnį savo gyvenimą. Liko kelios dienos iki vadinamojo atsakymo pabaigos išsiuntimo ir galiausiai apsisprendžiau, kad tikrai to noriu. Tada tik beliko išsiųsti vadinamąjį decision slip, kuriame yra du punktai: sutinku studijuoti ir nesutinku studijuoti. Po to reikėjo laikyti egzaminus, gauti atestatą ir jį nusiųsti į universitetą, pildyti paskolos ir paramos formą ir galiausiai ruoštis savarankiškam gyvenimui ne Tėvynėje.
Kaip vertini pirmuosius studijų mėnesius?
Pirmieji mėnesiai nebuvo labai sunkūs. Šiame mieste visi labai draugiški, paslaugūs, aiškiai kalba angliškai, tai problemų nebuvo. Na, gal pirmos keturios dienos, kai reikėjo apsiprasti, kad jau esu naujoje aplinkoje, važiuoti ne ta kelio puse, kaip Lietuvoje ir dar dviaukščiu autobusu. Man užteko penkių dienų ir iki šiol jaučiuosi, kad gyvenu ne vienus metus Huddersfield. The University of Huddersfield kiekvienais metais organizuoja vieną savaitę bei savaitgalį susipažinimui su savo kursiokais ir kitais studentais, bei planuoja tvarkaraštį. Pirmos dvi dienos buvo sunkios, nes mano kurse yra nemažai anglų ir, kai jie ko nors paklausdavo ir dar neaiškiai, tai galiausiai reikėdavo perklausti. Turiu kelis kursiokus, kuriuos, atrodo, kad pažįstu daug metų. Kai prasidėjo paskaitos, tai buvo labai lengva, panašiai kaip mokykloje, kai kalba anglų kalbos mokytojai. Kalba labai aiškiai, suprantamai ir dar kai mano specialybėje nėra kokių nors sunkių ir nesuprantamų terminų, tai fantastika. Mano kurse yra japonė, afganistanietė, kiniečių, anglų, juodaodžių. Aš džiaugiuosi, kad pasirinkau būtent šį universitetą ir Svetingumo vadybą, nes jis atrenka tik motyvuotus, žinančius, ko nori, su kokiomis nors patirtimis ir labai draugiškus žmones. Į dėstytojus kreipiamės tik vardu, visada su jais galima pajuokauti, galima su jais pasėdėti neformalioje aplinkoje, jeigu reikia kokios pagalbos, visada padeda. Neįsivaizduoju savęs kitoje šalyje, studijuojant kitą specialybę, mokantis kitame universitete.
Ką patartum abiturientams, kurie dvejoja, ar rinktis studijas užsienyje?
Siūlau paimti lapelį ir surašyti savo pasirinktas šalis, studijų programas, universitetus ir kainas. Tada ramiai atsisėsti ir apsvarstyti, kurioje srityje save matai ir tada stoti. Svarbiausia stengtis kuo geriau parašyti motyvacinį laišką, nes universitetams reikia tik motyvuotų studentų, baigti mokyklą ir gauti visų lauktą BRANDOS ATESTATĄ, nes be jo nepavyks įstoti, nors pereisite visus stojimo etapus. Jeigu dar kartelį reikėtų rinktis, rinkčiausi tik tai, kur dabar esu. Tikrai verta. Mano universiteto šūkis: būkite, kuo norite būti! Taip kad nedvejokite. Jeigu tik turite noro, galimybių – stokite. Tikrai nesigailėsite.
Jeigu kils kokių nors klausimų ar reikės pagalbos, kreipkitės! Visada mielai padėsiu, jei tik žinoma leis mano galimybės!
Prasidėjus dvyliktiesiems mokymosi metams pradėjau sukti galvą – kuo gi aš noriu būti užaugusi? Visą laiką domėjausi politika, tačiau ryžtis stačia galva pasinerti vien tik į ją buvo baisoka. Lietuvoje galėjau rinktis arba politologiją, arba verslo studijas, todėl labai ilgai dvejojau ir svarsčiau, ką man daryti. Vieną rytą prabudau ir supratau, jog noriu pakeisti savo gyvenimą 100%. Kas pirmiausiai šovė į galvą? Studijos užsienyje. Pradėjau ieškoti informacijos internete. Sužinojau, jog jei noriu stoti per kastu.lt – man liko dvi savaitės sutvarkyti visiems reikalingiems dokumentams. Iš pradžių nieko labai nesitikėjau – galvojau, jog pajuokausiu ir viskas.
Išsiunčiau dokumentus i Olandijos, Škotijos ir Anglijos universitetus. Labai nustebau, kai gavau kvietimus mokytis visuose pasirinktuose universitetuose. Sunkiausias klausimas – kur vis dėlto keliauti? Pasirinkau Angliją. University of Huddersfield. Didžiausi pliusai buvo ideali specialybė ir geriausias draugas, kuris taip pat čia įstojo. Dviese, pajuokaudami, tvarkėme paskolos ir stipendijos dokumentus. Labai apsidžiaugiau, sužinojusi, jog gavau ne tik paskolą, bet ir universiteto stipendiją.
Pirmieji studijų mėnesiai buvo nepakartojami. Pirmosiomis dienomis nieko daugiau nekartojau tik ‘OMGOMGOMGOMG’. Universitetas – modernus, dėstytojai – visada pasiryžę padėti. Studentai gali į juos kreiptis tiek dėl mokymosi, tiek dėl asmeninio gyvenimo klausimų. Įspūdingiausias dalykas – biblioteka, įrengta per 6 aukštus.
Dvejojantiems dėl studijų užsienyje patarčiau pirmiausiai įvertinti save: ar ištversi be namų ir draugų? Ar mokėsi prisitaikyti naujoje aplinkoje? Jai taip, tada pirmyn krautis lagaminų.
P.S. Svarbiausia: atkeliaukite prieš Freshers Week – tai puiki galimybė susirasti daugybę draugų ne tik iš universiteto, bet ir iš miesto, nes visur vyksta vakarėliai, daugybė atrakcijų, nuolaidų ir išpardavimų. :)
Arminas Petukas (Huddersfield)
Pasiruošimas. Kelionė. Gyvenimas Huddersfield
Monika Vezbirgaitė (HZ)
After finishing my high school in Lithuania I have not been decided where I want to study later. The only thing I knew was that I want to study something within the tourism.
Why did you decide to study abroad?
Mantas Jokštis (HZ)
Deividas Steponavičius (HZ)
Sveiki. Esu Inesa ir kaip daugelis nutariau pasirinkti studijas užsienyje. Bet apie viską nuo pradžių. Prieš trejetą metų vienoje studijų užsienyje mugėje atradau kompaniją kastu. Aišku peržiūrėjau, ką jie siūlo, bet taip ir nesusiviliojau studijomis užsienyje. Bet tada atėjo vienuolikta klasė, teko pradėti galvoti, ką toliau darysiu su savo gyvenimu. Tada aš vėl prisiminiau šią kompaniją. Pradėjau labiau domėtis galimybe studijuoti užsienyje. Prireikė nemažai laiko ir pastangų kol išsirinkau, ko noriu, kol apsvarsčiau visus pliusus ir minusus. Taigi susiviliojau Danija: mokslas čia nemokamas ir mokymo metodai kitokie nei Lietuvoje (labai daug savarankiško darbo, daug praktinių užduočių grupėse ir t.t.), čia žmonės labai atsipūtę (pripažinsiu, kad kartais per daug ir tai jau pradeda erzinti), tarptautinė aplinka, vieni į kitus čia kreipiasi „tu“. Pradėjusi pildyti dokumentus dar nebuvau visiškai tikra ar noriu išvažiuoti į užsienį, tad nusprendžiau keliauti su kastu į Daniją. Po šios kelionės tvirtai nusprendžiau, kad studijuosiu Danijoje. Aišku teko milijoną kartų su tėvais aptarti mūsų finansinę situaciją, nes kaip žinot, Danijoje pragyvenimo lygis labai aukštas. Bet visgi po daugybės diskusijų tėvai leido man studijuoti užsienyje (patarimas: praneškite tėvams kuo anksčiau, kad norite studijuoti užsienyje, kad nebūtų didelio šoko). Dar negavusi patvirtinimo iš universiteto pradėjau ieškoti kambariokių. Laimei, jas suradau greitai ir dabar mes puikiai sugyvename. Suradus kambariokes, kartu pradėjome ieškoti buto. Tai užtruko tikrai ilgai, tad patariu pradėti buto ieškoti kuo anksčiau.
Visuomet norėjau bent šiek tiek pastudijuoti užsienyje, tačiau iš karto baigus mokyklą neturėjau tokių galimybių, tad bakalauro studijas baigiau Lietuvoje, Vilniaus universitete. Studijavau Vadybos Informacines Sistemas. Po studijų dariau metų pertrauką, norėjosi sustoti, pagalvoti, ko iš tiesų noriu. Mano galva, tai buvo labai teisingas pasirinkimas, pradėjau dirbti, pamačiau savo stipriąsias ir silpnąsias puses realiame pasaulyje, įgijau patirties, tačiau noras toliau studijuoti nepakito. Svarbus fatorius skatinanti išvykti, buvo suvokimas, kad baigus studijas kitoje šalyje tapčiau dar labiau vertinamu specialistu savo šalyje. Ir žinoma, norėjau keliauti, bendrauti, pažinti naujas kultūras ir žmones.
Į Daniją išvykau rugpjūčio 28 dieną, autobusiuku, kuriame buvo labai nepatogu. Prieš vykstant jau žinojau, kad pirmas porą savaičių visi tarptautiniai studentai gyvens Nørlev Strand miestelyje, nuošaliame vienkiemio vasarnamyje, prie pat Šiaurės jūros pakrantės. Gamta ten nerealiai graži, vieta labai rami ir atpalaiduojanti. Taigi atvykęs į pačią Danijos šiaurę, Hjørring miestą, kuriame mane paleido prieš pat būsimo universiteto paradines duris. Po minutės išgirdau kažką šaukiant mano vardą. Tai buvo universiteto darbuotojas, kurio pareigos buvo pasirūpinti naujai atvykusiais tarptautiniais studentais. Taip pat su juo buvo ir portugalas Migelis, kuris studijuoja UCN Ålborgo mieste, tačiau mes – tarptautiniai studentai, buvome vienas iš jo studijų projektų, jis taip pat mums labai padėjo ir rūpinosi. Įsėdęs į jų mašiną, buvau labai nedrąsus, taip pat reikėjo pradėti kalbėti angliškai, ir nors su anglų kalba problemų nebuvo, tačiau taip staigiai persimesti nuo gimtosios kalbos į užsienio, taip pat nėra lengva. Kai aš paklausiau kiek naujų studentų jau yra Nørleve, jie atsakė, jog aš pirmas. Tai buvo netikėta. Vakare atvyko vengrė, kitą dieną 2 slovakai, dar viena vengrė, 6 rumunai, po savaitės dar viena vengrė ir galiausiai jau prieš pat išvykstant iš Nørlevo – lietuvis. Mes su juo esame pirmieji ir vieninteliai lietuviai Hjørringo UCN, kaip ir visi kiti tarptautiniai studentai, nes prieš mus šiame mieste, nėra buvę, todėl mumis dar labiau rūpinosi ir padėjo (patys pagalvokit, kokią pagalbą gali gauti keletas šimtų naujų studentų iš tūkstančių tarptautinių studentų Ålborgo UCN, o kokią 11 iš 11 ?). Dar gyvendami Nørleve nuo rugsėjo kasdien važiuodavom į Hjørring , o tai apie 11km, mūsų naująjį universitetą. Pirmas įspūdis buvo – OU MAI GAD. University College of Northern Denmark yra PATS moderniausias universitetas Danijoje, kapitalinė renovacija buvo baigta tik prieš keletą metų. Viskas yra modernu, nauja, gražu. Patalpose yra praktiškai viskas ko reikia: milžiniška biblioteka, kurioje nemokamai galima užsisakyti knygas iš visos Danijos, jei jų nėra bibliotekoje, baseinas, pirtis, sporto salė, muzikos salė, valgykla, kurioje maisto kainos priklauso nuo svorio, taip pat baras kuris vadinasi Fredagsbar (penktadienio baras), ten renkasi studentai – išgerti alaus, pažaisti biliardą, pašnekėti ir t.t. Ir kainos ten mažesnės nei miesto baruose.
Ekonominė nauda: University College of Northern Denmark yra išsidėstęs 3 miestuose Šiaurinėje Danijos dalyje, tad jei planuojate stoti į šią mokymo įstaigą ir neturite daug pinigų ar norite sutaupyti, nuoširdžiai rekomenduoju stoti į Hjørring miestą (žinoma jei jame yra jūsų pageidaujama studijų programa). Kai aš įstojau į Hjørringa, o ne į Aalborgą, maniau jog, tai blogai (nes Aalborge ~ 200 000 gyventojų, Hjørringe - ~30 000. ) Tačiau viskas yra atvirksčiai. Aalborgas jau yra perpildytas international studentu ir būsto bei kitos kainos yra daaaug kartu didesnes nei Hjørringe. Pvz. mano draugas Aalborge gyvena su drauge ir moka 4000 dkk už 2 kambarių butą, Hjørringe, mes mokam 6000 dkk už 5 kambarių butą :)) gaunasi po 1000 dkk į mėnesį su mokesčiais. Dar vienas pliusas, Hjørringe iki šių metų nebuvo jokių tarptautinių studentų, mes esam pirmoji karta, todėl viskas nauja ne tik mums, bet ir mes esame nauji tiek miestui, tiek mokytojams, tiek vietiniams studentams ir mumis rūpinasi aukščiausia klase. pvz atvykę į Daniją rugpjūčio gale, visi tarptautiniai studentai (mūsų yra 11) 2 savaites gyvenom Nørleve, miestelyje prie Šiaurės jūros, apsuptame nerealios gamtos, o tai tuo pačiu buvo ideali vieta susipažinti (vakarėliai ir t.t. :)) ). Darbą Danijoje rasti visur yra sunku, bet Hjørringe esant tarptautiniu studentu jį rasti tikrai lengviau nei perpildytame Aalborge.