Kiekvienas žmogus, rimtai galvojantis apie studijas užsienyje, bando surasti, kuo daugiau informacijos apie užsienio šalių švietimo sistemas, universitetus bei koledžus. Šią informaciją rasti nesunku - jos apstu mūsų tinklapyje, dar daugiau jos galima rasti pasinaudojus ,,Google" ieškykle. Užsienio aukštųjų mokyklų, jų programų aprašymai suteiks Jums daug žinių apie galimybes sudijuoti svetur, tačiau yra puikiai suprantama, jog žinant ir šią informaciją, kyla daugybė dvejonių: o kaip ten gyvenimas verda iš tikrųjų?
Organizacija Kastu International dirba jau nebe pirmus metus. Per visą egzistavimo laiką studijuoti į užsienį išvykti padėjome virš 400 žmonių. Tam, kad visi norintys studijuoti užsienyje, galėtų geriau įsivaizduoti, kaip vyks visas Kastu stojimo procesas, kaip atrodo studijos ir studentavimas užsienyje, šioje skiltyje mes pateikiame praeitais metais per organizaciją Kastu išvažiavusių žmonių istorijas. Savo laiškuose Kastu fux'ai papasakos, kodėl jie pasirinko studijas užsienyje, kaip jiems sekasi studijuoti dabar ir, aišku, pažers daugybę patarimų tiems, kurie ketina vykti studijuoti svetur.
University of Aarhus, Institute of Business and Technology (AU-IBT)
Kornelija Vaškytė - I kursas
International Communication and Multimedia
El-paštas: skywata(eta)hotmail.com
Skype: skywata
VIA University College (VIA)
Gediminas Šimkus - I kursas
Tomas Pušinskis - I kursas
Business Aarhus Academy (BAA)
Kornelija Vaškytė (AU-IBT)
Nedėk šitiek pastangų, patys geriausi dalykai atsitinka netikėtai (G.G.Markes)
Gilioje jaunystėje dar būdama vos 15, gimdytojų ,,dėka,, (prievarta) apturėjau tokį džiaugsmą - pamačiau Norvegiją, trolių ir fjordų šalį. Po mėnesio praleisto ten pamilau ,,Skandinavišką” gyvenimo būdą :)
Jau tada grįžus į Lietuvą pradėjau ieškot studijų programų anglų kalba (mano natūrali aistra;D)
Po to sekė mokyklos projektai su švedais Lietuvoje ir Švedijoje. Jei atvirai visiškai netikėtai ir nelauktai:)
Norvegija deja nesiūlė itin daug programų anglų kalba, tad pradėjau žvalgytis studijų ir kitose užsienio šalyse:) (Kodėl? Studijų programos kombinuojamos).Bet atėjus vasarai vis pamiršdavau visas svajones apie mokslą užsienyje.
Prieš paskutines Kalėdas Lietuvoje netyčiukais aptikau kastu.lt puslapį ir vėl prisiminiau seną norą studijuot užsienyje. Taigi perverčiau visus įmanomus puslapius susijusius su studijomis užsienyje. Išvados - noriu studijuot Skandinavijoje. Taigi parsisiunčiau anketą, bet velnias žino, kodėl vėl apie ją pamirišau.
Likus savaitei iki deadline'o universitetų paraiškoms grižo draugė iš kelionės po Daniją su kastu.lt , va tada ir sužavėjo galutinai :) Per savaitę susitvarkiau dokumentus ir išsiunčiau. Stoop. Kodėl Danija? Nemokamas mokslas, laimingiausi žmonės pasaulyje, dviračių rojus, tolerancijos viršūnė ir t.t.:))))
Laišką su patvirtinimu apie gautus dokumentus ir stojamąją vietą gavau balandį. Prisijungiu prie sistemos ir še tau,kad nori - iš keturių specialybių pretenduoju tik į dvi...
O po to sekė abitūros egzaminai, išleistuvės ir nepatikėsit, griežtai pasakiau tėvams,kad jei ir įstosiu nevažiuosiu į Daniją. Pasilieku Lietuvoj! Pagailėjus mamos,dėl jos šventos ramybės išsiunčiau atestato kopiją į Daniją.
Lietuvoje įstojau į VF vietą TVM'e . Pasirašiau sutartį, entuziazmas tryško per kraštus, pradėjom su drauge ieškot buto Vilniuj... Ir staiga mamos skambutis. Pareiškiantis ,kad gavau laišką iš universiteto Danijoje. Paklausus ar ji gali atplėšti, žinoma leidau (jos anglų žinios neįspūdingos;D).
Pasitikrinu self-system :
Congratulations! Please, approve or deny your attendance in this place(esmė buvo panaši).
Sprendimui turėjau 5 dienas . Po 4 dienų niekuo gyvu nebučiau paspaudus Accept. Tačiau penktosios dienos vakarą, perlipau per ,,meilę,, lietuviškai švietimo sistemai.
Per 3 dienas stebuklingai radau gyvenamąją vietą (aplodismentai mano kambariokei Indrei ;D). Ir po dviejų savaičių I'm here:)
Rašydama laukiu Project management paskaitos. Pastarieji trys mėnesiai buvo stebinantys. Darbas grupėse, paskaitos anglų kalba, dėstytojai, į kuriuos kreipiamės vardais, universiteto patalpos tavo paslaugoms 365/24 ir etc.
Dabar mes priklausomi ir atsakingi tik sau. Dabar viskas mūsų rankose. Taip pat ir tavo. Išsiaiškink, ko nori iš gyvenimo. Paklausk savęs, ką nori veikti po 10 metų.
Peržvelk siūlomas studijų programas Lietuvoje. Tada užsienyje. Neapsiribok Danija (Taip mokslas čia nemokamas, tačiau pragyvenimo lygis aukščiausias Europoje).
Nebijok rizikuoti. Bandyk visur ir viską. Niekada neliksi vienas:)
Gediminas Šimkus (VIA)
O buvo taip ....
Šiais metais baigiu dvyliktą klasę. Netrukus egzaminai, galvos skausmas, nerimas, baimė. Negana to, dar reikia apsispręsti, ką daryti toliau, ko siekti gyvenime, kaip tobulinti save. Lietuvoje studijuoti yra ką, tik noro reikia turėti. Klausimas - kodėl aš ne Lietuvoje?
Mano "arkliukas" buvo anglu kalba, ne tik mokėjau ją, bet man ji patiko: man patinka kalbėti angliškai, žiūrėti filmus ir bendrauti. Šis anglų kalbos žinių troškimas paskatino mintis apie studijas užsienyje. Pradėjau tuo domėtis, važiavau į LITEXPO parodą, kalbėjau su daugelio šalių atstovais, bet labiausiai patiko Škotija bei Danija. Neklauskite kodėl, bet jau taip atsitiko kad Škotija atkrito ir liko Danija. Aišku, stojimas į Daniją buvo tik svajonė, nes kol kas dar nežinojau nieko konkretaus. Mano mama pastebėjo, jog noriu kažko daugiau nei Lietuva gali man pasiūlyti, tad nežinau, kaip ir iš kur, bet ji man pasakė apie organizaciją KASTU, kuri padeda tokiems svajokliams kaip aš įgyvendinti savo troškimus. Prasėdėjau turbūt visą dieną naršydamas šios organizacijos tinklapyje, skaičiau viską, ką radau, kai kur skaičiau net po kelis kartus... Kitą dieną jau rinkau iš mokytojų rekomendacijas :D.
Nuo tada ir prasidėjo viskas: rekomendacijos, motyvacinis laiškas, ruošimasis kelionei į Vilnių, maldos, anglu kalbos egzaminas ( tai 2 etapas stojimo procese, kuris manau yra sunkiausias ).Jis kėlė nerimą nors, atrodo, anglų moku gerai. Dėkui Dievui ir savo sugebėjimams - egzaminas išlaikytas, pajutau, kad nuo to, ko noriu, mane skiria mažas slenkstis, kurį ne tik turiu, bet ir privalau peržengti - interviu ... Jis praėjo sklandžiai ir pagaliau- ta diena , kurios neužmiršiu niekada, kai gavau laišką - sveikiname, Jūs įstojote. Sunku apibūdinti, kaip jaučiausi tada: visos tos mintys " Šiais metais baigiu dvyliktą klasę. Netrukus egzaminai, galvos skausmas, nerimas, baimė." - dingo . Pamenu, kai garsiai kelis kartus perskaičiau " jūs įstojote", o mintyse nuaidėjo žodžiai: "vis dėlto svajonės pildosi, tik nereikia nustoti stengtis jas pildant" .
Nuostabu - eini į egzaminus, kai jau žinai, kad esi įstojęs, nebėra nerimo, baimės. Tiesiog ateini - parašai, išlieji savo per dvylika metų sukauptas žinias ir išeini. Nebėra jokio jaudulio galvojant, kaip teisingai jas išlieti, tai jau vyksta automatiškai.
Danija - tikrai nuostabi šalis, kaip ir visos kitos šalys - turinti ką parodyti. Pirmosios dienos koledže buvo neįtikėtinos , įspūdžiai sugriovė daug metų vidurinės mokyklos mokytojų kurtą iliuziją apie gyvenimą. Čia viskas kitaip, nėra ribos tarp mokytojo ir studento, visi lygūs ir draugiški. Klasėje mane supa studentai iš Rumunijos, Brazilijos, Latvijos, Bulgarijos, Islandijos, Turkijos, Danijos, Kinijos. Tai taip šaunu, išgirsti tiek daug naujų dalykų apie kitas šalis, bendrauji su tokiais studentais, kurie atkeliavo visai iš kito pasaulio galo, va štai ką reiškia - INTERNATIONAL SUROUNDING. Mokymo stilius ne toks, kaip aš buvau pratęs - kiekvienas už save, svarbu gauti geresnius rezultatus už kitą. Čia viskas grindžiama tvirtais ryšiais su mokytojais ir studentais. Dirbti reikia su savo grupe, grupė dažniausiai susideda iš keturių žmonių, tada atsiranda žodis "mes", nes visi darbai, visos užduotys turi buti atliekamos drauge, žinoma, yra darbų, kai reikia pabūti savarankiškais, bet vis tiek padarytą darbą gausi pateikti savo grupei, su kuria apsvarstysi, kas blogai ir ką pakeisti reiktų ir ar išvis apsimoka tai naudoti pristatyme. Kalbant apie mano specialybę, tai man čia yra rojus, Lietuvoje to gauti negalėjau, nes jei nori mokytis architektūrą, turi mokėti piešti, lankyti papildomas pamokas ir laikyti papildomą egzaminą prieš stojimus. Čia, Danijoje, naudojamos šiuolaikinės priemonės - kompiuteriai :D, žinoma, yra užduočių, kur ir su ranka reikia padirbėti, bet... - mokytojas pakvietė prie lentos studentą. Ant lentos padėjo du taškus ir pasakė, nubrėžk liniją tarp šių dviejų taškų. Studentas taip ir padarė. Mokytojas tarė: šis žmogus moka piešti, kaip ir visi likusieji klasėje, dabar tereikia išmokti suprasti - kaip nupiešti ...
Paskaitos metu niekada nepavargsi, neįmanoma, nebent esi absoliutus tinginys, kuriam menkiausios užduotys atima visas jėgas. Studentai patys nusprendžia, kada jiems reikia pertraukos, ar pats mokytojas pasako ,, 5 min break‘‘. Na iš tikrųjų sunku yra viską papasakoti ir dar sunkiau, tai suprasti skaitantiems.
Į užsienį važiuoti mokytis turi ne dėlto, jog manai, kad ten lengviau bus, o dėl to, kad nori, nori patirti kažką naujo ir nebijai, jog ten gali būti daug sunkiau nei būtų buvę, jei būtum pasilikęs Lietuvoje. Turi suprasti, kad negalėsi grįžti namo, kas kelios savaitės, nesups tavęs pažįstami veidai, nebegirdėsi savo kalbos, niekas nebepadarys tau pietų :D Tave sups visai kita aplinka. Jei visa šita tu gali pamiršti ir į pirmą vietą pastatyti savo ateitį, troškimus, ir "houme sickness" ar vaikino/panelės palikimas Lietuvoje tau netrukdys mokytis, tik tada gali pradėti galvoti apie studijas užsienyje.
Dar daug būtų galima pasakoti, bet skaityti tai, ką kitas žmogus patyrė ir patirti pačiam yra du skirtingi dalykai.
Tomas Pušinskis (VIA)
Na tai visų pirma buvau toks pat moksleivis kaip ir dauguma dabartinių dvyliktokų. Dvejojau, nežinojau, kur stoti, o egzaminai vis artėjo. Tuomet vieną dieną išgirdau per radiją apie studijas Danijoje. Aišku, pirma mintis buvo - neįmanoma, nes nesimokinau įspūdingai :) Bet kadangi niekad nežinojau konkrečiai, ką noriu studijuoti, tai galvojau pažiūrėsiu šios organizacijos svetainę, dėl smalsumo, kokių gi specialybių galima užsienyje rasti:) Besižvalgydamas labai susidomėjau visų pasakojimais ir organizacijos siūlomomis galimybėmis. Pakalbėjau su Tėvais, jie paskatino mane imtis pirmų žingsnių ir pabandyti. " Juk nieko neprarasi, tik truputį laiko". Bet visgi kažko man trūko, tikriausiai paramos. Nebūtų drąsu vienam išvykt studijuot į svečią šalį.. tai apie tai papasakojau draugui. Aišku, abu labai šituo dalyku susidomėjome :). Taigi pradėjome labai stipriai domėtis pačia šalimi, studijų kokybe ir galiausiai užpildėme ir išsiuntėme anketas kartu. Bėgo dienos, vis laukėm atsakymų ir belaukdami nusprendėme apsilankyti Vilniuje Litexpo parodų rūmuose rengiamoje parodoje "Studijų mugė" :)
Vykome ten, nes žinojome, jog ten bus organizacijos Kastu atstovai. Taigi susitikome ten su atstovu, paklausėme sau labiausiai rūpimų klausimų. Jie buvo, tikriausiai, tokie kaip ir visi dabar stojantieji galvoja: " ar lengva įstoti? " , " kaip su pragyvenimu ir darbu Danijoje? ", " ar pažymiai daug ką lemia? " ir t.t. Aišku, mus tikino, jog viskas gerai, bet patys sunkiai tuo tikėjome ir gal net bijojome. O kodėl žmonės bijo? nes juo supa nežinia. Taigi todėl mes jums, norintiems pamėginti savo laimę, ir rašome, kad apšviestume ir suteiktume, kuo daugiau naudingos informacijos, padėsiančios jums apsispręsti :)
Anglų kalbos testų, kuriuos laikėme, rezultatai buvo vidutiniai. Todėl šiek tiek pergyvenome ir matyt ne be pagrindo. Vieną dieną gavome elektroninius laiškus, jog pakliuvome abu su draugu į laukiamąjį sąrašą, iš kurio nedidelė tikimybė įstoti į Daniją. Nieko nelaukę nusprendėme paduoti anketas iš naujo, pakartotiniems vasaros stojimams (vietos kurios liko po pirmojo stojimo). Taigi pasirinkome mėginti laimę VIA University College. Na ir ką, praėjo nedaug laiko ir mes sužinojome, jog įstojome:) tai galiu atvirai pasakyti, jog aš ir nepajaučiau didelio sunkumo įstoti, tik svarbiausia labai norėti, to siekti ir nesustoti pusiaukelėje :)
Dabar esu čia, susipažinau ir su kitais lietuviais, atvažiavusiais studijuoti. Galiu pasakyti, jog skirtingos specialybės reikalauja skirtingų pastangų. Žinoma, stengtis visur reikia, tačiau mano specialybėje pirmus mėnesius nebuvo taip sunku. Ir apskritai, labai skiriasi mokymo stilius lyginant su Lietuva. Tai labai jaučiasi. Bet galiu vertinti, tik teigiamai. Klasės draugai susirinkę iš viso pasaulio šalių, todėl ir tu nesijauti kažkokiu ten išskirtiniu :) Visi stengiasi būti draugiški ir vieni kitus palaiko. Buvo pradžioje gal kažkiek sunkiau priprasti prie kasdieninės anglų kalbos, bet apsipratau:)
Visgi, kodėl aš pasirinkau studijas Danijoje? Visų pirma gal tai priklauso ir nuo žmogaus, bet visad mėgau nestandartiškus dalykus, tai todėl mane sužavėjo ta galimybė. Taip pat labai domėjausi Danija, kaip šalimi, tad galiu pasakyti, jog tikrai perspektyvi šalis ir karjeros galimybės joje yra realios, ne taip kaip Lietuvoje su diplomu darbo negali rasti, o ką jau kalbėti apie geras pareigas.
Norintiems studijuoti užsienyje, visais 200% patariu rinktis studijuoti čia. Kodėl? Nes tai nemokama ir puiki galimybė pakeisti savo gyvenimą į gerąją pusę. Tik reikia ja mokėti pasinaudoti:)
Aišku, papasakoti galėčiau dar daug ką, tačiau taupau jūsų brangų laiką. Bet jei ką domina konkretesnė informacija, visada lauksiu jūsų laišku, žinučių! Padėsiu su mielu noru savo tautiečiams:)
Linkiu, kuo didžiausios sėkmės apsisprendžiant :))
Edgaras Kovaliovas (BAA)
1. Kas tave paskatino rinktis studijas užsienyje? Studijas užsienyje rinktis paskatino mano klasiokė. Kartas nuo karto ji mane įkalbinėdavo studijuoti Danijoje, vis dvejodavau, nesuvokiau, kas gi gero gali būti toje Danijoje, tačiau pradėjau domėtis apie studijų reformas, klausinėjausi jau ten studijuojančių studentų, o kuo daugiau sužinodavau įdomios informacijos apie Daniją, tuo labiau pradėjau norėti studijuoti. Tačiau sunkiausia buvo nuspręsti, kokią specialybę studijuoti. Po kelių mėnesių dvejonių nusprendžiau, kad labiausia man tiktų Architektura, nes mėgdavau kartas nuo karto papiešti ar pažiūrinėti interneto svetainėse suprojektuotų pastatų.
2. Kodėl pasirinkai studijas būtent Danijos karalystėje? Pasirinkau studijas Danijoje, nes joje mokslas yra nemokamas, bet studentams patariu nepamiršti, kad pragyvenimas Danijoje išties brangus.
3. Ar lengva buvo įstoti į norimą aukštojo mokslo instituciją? Deja nebuvo lengva, buvo didžiulė atranka, norinčiųjų studijuoti mano norimą specialybę buvo nemažai, todėl reikėjo gerai pasistengti, kad įstočiau.
4. Kaip vertini pirmuosius studijų mėnesius? Na išties pirmieji mėnesiai buvo labai keistoki, reikėjo priprasti prie naujovių, tokių kaip kalbėjimas su dėstytojais. Tai išties įdomus dalykas, nes kalbiesi kaip su draugu, nereikia kreiptis mokytojau ar dar kaip :) Taipogi keistoka buvo, kad suvažiavo daugybė kitataučių žmonių ir akivaizdžiai matėsi, nes susidarydavo grupelės žmogučių, kurie kalbėdavo savo gimtąja kalba.
5. Ką patartum abiturientams, kurie dvejoja, ar rinktis studijas užsienyje? Na ką galiu patarti, tai kad tikrai nedvejokite studentai dėl studijų Danijoje, išties jau nuo pirmos dienos nesigailėsite, patikėkite:)
Radai klaidų ar turi nusiskundimų?
Pranešk mums klaida@kastu.lt
